COCO
Tik vos vos, pačiais paviršiais, atsargiai besiliesdami prie Lietuvių tautos tragedijos keliaujame liaudies dainų ir pasakų pramintais takais. Artume su Viešpačiu, Dievo motinos globojami scenoje gyvename Lietuvos mažosios architektūros liaudies meistrų dirbiniuose. Kaimo koplytėlė – tai mūsų namai. Ten kenčiame kančias, vargstame vargus, išverkiame skriaudas, o po visko žvelgiame į tolį pro nedidelį koplytėlės langelį mūkelių liūdnomis akimis.
Masinių trėmimų akivaizdoje pavaizduotos lietuvių liaudies pasakos atspindi ištremtų tėvų ir motinų pasiaukojimą dėl savo vaikų, laiškais pasiekusių žinių apie artimųjų žūtį akimirkas, grįžimo į Tėvynę laiką, kuris tampa sudėtingu, kaip ir pati tremtis.
Ir vėl gausus būrys muzikantų, choreografų, atlikėjų, spektaklio dailininkų ir garso bei šviesų režisierių, pristato miuziklą – džiaugsmą jūsų akims ir sielai.
Žemų žemiausiai lenkiamės seneliams ir proseneliams narsiai išlaikiusiems tautos dvasią, tikėjimą į Dievą ir valią viską susikurti nuo pradžių sugrįžus į gimtinę. Telaimina jus Dievas ir tegul leidžia būti savo artume.